Birdpix.Lt forumas

General Category => Birdpix_Norvegija_2009 => Topic started by: Eugenijus Kavaliauskas on November 16, 2008, 05:33:09 pm



Title: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Eugenijus Kavaliauskas on November 16, 2008, 05:33:09 pm
Jau senokai keletas mūsų bendrų kolegų poselėja mintis apie i?vyką kur toliau.
Va vėlgi vakar su Romu Povilaičiu praleidom prie alaus 4 valandas ir aptarinejom ?ią "avantiūrą".
A? nedrasiai, bet a? u?, nes neesu taip vykęs.
Mes nutarėme neslapukauti, kad ko neį?eisti nepakviečiant.
?ioje srityje pasirodė Romas labiausiai pasikaustęs informati?kai.
Labai norėčiau, kad jis ir i?dėstytų ?ios kelionės visus punktus, nes a? kolkas negalėčiau to padaryti taip kvalifikuotai kaip Jis.
Galiu prad?iai pasakyt tiek:
Kelionė vyktų tarp Bir?elio - Liepos mėnesio.
Kelionės ilgumas apie 10-12 parų.
Geriausias variantas i?sinuomojant kemperį.

(http://www.puikuskemperiai.lt/get.php?i.40:h.480:w.640)

Asmeniui reik pasiruo?ti 1000 eurų, jei pinigų lieka tai valio - niekas neatims  ;)
Orientacinis kelionės tikslas pauk?čių fotografija.
Galutinis kelionės tikslas u?poliarė, orienciniai   68° 2'17.04"N   13° 2'29.20"E

Kelionė brangoka, bet Romas manau įdės nuorodas kuriose matosi, kad lėktuvu kelionė dar brangesnė.
A? manau kaip ir Romas tai realu, nes atidedant kasmet tokios idėjos vis blės.
Tai sunkoka, bet bandraminčių apsupta kelionė neprailgs.
Daugiau paner?us visagaliame internete pamatai kad tai nerealūs pojūčiai.
Daugelis ten buvusių ne orniai ir todėl pamatyti pauk?čius fotografijose sunku, tad manau mes būtume pirmi  ;)


Ir t.t.

A? daugelio foto čia nedesiu, neverta, kadangi Jus patys pazioplinesit ir rasit.
Belieka surikti komanda ir pirmyn.
Apsisprest butina iki kaledu, nes viskas isanksto planuojama.
Daugeliui atostogos, biudzetas, darbai, o transporto uzsakinejimas vyskta avansu del ko viskas tampa pigiau.
Lieku laukti norinciu minciu ir pamastymu.

Taupyt galima pradeti nuo dabar  ;)


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Romas Povilaitis on November 16, 2008, 07:30:40 pm
Sveiki kolegos. Jaučiuosi prisiki?ęs prie prie ?ios „avantiūros“ sumąstymo :)
Teko truputį girdėti apie ?iaurinės Norvegijos gro?į. Norėtųsi visa tai pamatyti savo akimis.  Norvegijos nuostabūs kalnai, fjordai, jų kri?tolinis vanduo, poliarinė gamta, baltosios naktys...
O kur dar mūsų akiai ne kas dien stebimi pauk?čiai, ?vėrys.  Gal būt galima būtų i?plaukus į jūrą pamatyti ir ruonius, banginį, ar net orkas.
Truputį panar?iau internete, paskaitinėjau forumus, atsiliepimus apie keliones po tuos kra?tus. Visa tai tik dar labiau „u?veda“.
To pasekoje ir puoselėju ?ią idėją.  Jei atsirastų daugiau bendraminčių, ?ią idėją būtų kur kas lengviau ir pigiau įgyvendinti. Kadangi turistinės firmos siūlo daugiau kitokio pobūd?io ekskursijas , todėl ir kilo idėja organizuoti kitokio tipo ekspediciją, pritaikytą mūsų reikmėms. Kiek pavyko su?inoti, mūsų interesams labiausiai atitiktų Norvegijoje esantis Lofoteno salynas, todėl ir rekomenduočiau aplankyti ?ias Norvegijos apylinkes. Kelas iki ten grubiai apie 2500 Km. Mano galva tokią kelionę būtų patogiausia va?iuoti i?sinuomotu kemperiu (kemperiais). Preliminarūs skaičiavimai parodė, kad kelionės i?laidos i?lieka pana?ios kaip ir kitais būdais keliaujant, bet atsiranda judėjimo laisvė, atkrenta nakvynių paie?ka, o tai leid?ia racionaliau i?naudoti laiką savo poreikiam.
http://www.kemperiunuoma.lt/pagrind/gal/102/
http://www.norvegijoslietuviai.com/Forumas/index.php?showtopic=3
http://www.road.lt/7-dienu-kelione-automobiliu-8230-1215090883/3
Čia pora nuorodų bendram supratimui.
Būtų įdomios kolegų mintys ?ia tema.


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Deividas Makavicius on November 16, 2008, 07:44:35 pm
Sveiki kolegos! Pernai - 2007 metais teko prava?iuoti tokiu mar?rutu: Ma?eikiai-Stocholmas- Oslas-Bergenas-Malmė-Kopenhaga-Berlynas-Ma?eikiai. Kelionė u?truko 14 d., kilometra?as per 5000 km., va?iuota mikroatobusu, pritaikytu 2 ?eimoms nakvoti, ir grubiai i?laidos su maistu, kuru, nakvyne, muziejais, nac. parkų lankymu, suvenyrais ?mogui kainavo kiek daugiau nei 1000 lt. Jei įdomu, galim pasidalinti konkrečia informacija apie Norvegiją :) Kas, kur,  po kiek :) 


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Romas Povilaitis on November 16, 2008, 08:09:50 pm
Pa?iūrejus i ?emėlapį, ir pridėjus liniuotę tiesiu taikymu, tarp Jūsų lankyto ?iauriausio ta?ko Norvegijoje ir Lofoteno salyno dar reikia prideti ~1200km į vieną pusę :)
Deividai, būtų labai įdomu, jei nepatingėtum paaukoti ka?kiek laiko ir trumpai i?dėstyti kainas, ir visą kitą kas praverstų ruo?iantis tokio pobūd?io kelionei. Dėkui.

Kelionei ruo?iamasi rimtai, ir pleriminariai jau ?iam momentui viename kemperyje likę dvi vietos. Jei atsirastų daugiau "avantiūristų", reikėtų  "komplektuoti" antrą kemperį.
Taip pat laukiame įvairių pasiūlymų i?sinuomoti kemperiui, "biud?etui" palankiausiomis sąlygomis :)


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Eugenijus Kavaliauskas on November 16, 2008, 09:53:01 pm
Deivido kainoms pamastymas.
Zmogui 1000 litu kazkaip sunkoka isikirsti.
Uztenka 5000km paversti i degalus, kur dar pagal Deivi lauktuves, muziejai ir visa kas nenumatyta.
Viskas kainuoja, o ten kiek zinau labai skaudziai musu pinigene prisitaiko prie ju kainu.
Kas tas 1000 litu?
2000 jau butu kitas reikalas iskaltant, kad kuras buvo kazkiek pigesnis.

Va dar karta pacituosiu dvieju jaunu zmoniu suvestine, kurie viska matyt skaiciavo:

I?laidos 2 ?monėms:

Lėktuvo bilietai - 600 Lt;

Autonuoma - 1562 Lt;

Kuras - 690 Lt;

Keltai - 133 Lt;

Kempingai - 312 Lt/4 naktis;

Par?ingas (Bergene) - 19,8 Lt;

Oslo kortelė - 53 Lt;

Maistas Norvegijoje - 193 Lt;

Valties nuoma - 22 Lt/3 val;

Du?ai - 18 Lt;

Funikulierius - 53 Lt;

Maistas Lietuvoje i?vykstant – apie 200 Lt;

Miegmai?iai - 60 Lt;


I? viso: 3916 Lt.


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Vytautas JUSYS on November 17, 2008, 02:15:07 pm
A? tai va?iuosiu kartu. Tai kol kas "U?siregistravom" tik trise - Eugenijus, Romas ir a?.


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Deividas Makavicius on November 17, 2008, 02:36:11 pm
Sveiki bičiuliai dar kartą!

Ko gero nelabai teisiningai buvau suformulavęs ankstesnę ?inutę  :), kad susidaro įspūdis, kad po Skandinaviją galima labai pigiai pakeliauti  :)

Mums 2 ?eimoms (6 asmenims) tikrai ta kelione tekainavo (i? viso) kiek daugiau nei 6000 lt (t.y. po 1000 ?mogui), bet tą nulėmė ?ie veiksniai:

1. Autotransportas - jo nomuoti nereikėjo, nes kompanijonai turėjo nuosavą
2. Kempinguose nakvojome tik 3 naktis (kitos naktys pas draugus Norvegijoje ir autobusiuke, pritaikytame tokiom kelionėm  - kemperio atitikmuo)
3. Kempingus radom po 60-70 litų nakčiai. Čia kaina visai kompanijai +autobusiukas.
4. Kelto bilietai Ryga-Stocholmas mums kainavo "nepadoriai" pigiai, nes Nomeda pritaikė agentines kainas + dar visokių nuolaidų
5. Degalus Norvegijoje pylėmis tik būtiniausiu atveju ir tai naudojomės tik automatinėmis degalinėmis (pigiau). I? viso visam turui "sudeginom" apie 500 litrų benzino (apie 2500 lt.)
6. Maitinomės ruo?dami maistą (pagrindinai lietuvi?ką) su primusu. Papildomai maisto pirkomės ?vedijoje (geriausiai supermarketuose, u?miesčiuose). Ten kai kurie maisto  produktai kainavo net pigiau nei Lietuvoje. Pvz. bir?lio mėn. pabaigoje kilogramas bulvių (nefasuotų) viename supermarkete kainavo vos....6 lietuvi?ki centai  :)

?iaip manu, kad konkretesnių įdėjų galečiau Romui SKYPE pagalba "gyvai" mestelti :)

Jei būtų galimybė, tai būtinai pakartočiau i?vyką Norvegijon, o ypač į Romo siūlomą regioną.
Kas dar nesat buvę ?ioje nuostaboje ?alyje, rekomenduoju! ?inoma, visad smagiau kai vyksta bent 2 transporto priemonės (saugiau, patikimiau).


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Gintautas Steiblys on November 17, 2008, 05:52:52 pm
Labai norėčiau, bet su finansais esu "susipykęs" tad greičiausiai nieko nebus  :'(


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Renatas Jakaitis on November 17, 2008, 11:04:38 pm
Ačių u? įdomų ir labai viliojantį pasiūlymą! :)
Apie Norvegiją, kaip ir apie Aliaską jau senokai svajoju, bet kolkas varganas gamtininko u?darbis neleid?ia įgyvendint ?ių svajonių  >:(
Teks palaukt geresnių laikų arba taupyt iki pensijos  ;D


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Eugenijus Kavaliauskas on November 18, 2008, 12:07:03 pm
Na nebesikartosim del galimybiu kelionei, bet va vakar radau saunu Web keliones aprasyma po Norvegija.
Tai rusu vienos seimos kelione.
Siulau pasiziureti, nes tai kazkas nerealaus.
Po sios apziuros tikrai vyksiu, nes po Nauju viskas brangsta su tuo nauju 20% PVM.
Taip, kad anot Renato geresniu laiku nebus.

http://tikho.narod.ru/Fotki/Norg2007/Nor1.html (http://tikho.narod.ru/Fotki/Norg2007/Nor1.html)


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Julius Morkunas on November 18, 2008, 06:40:05 pm
Pa?iūrėjus nuotraukas tikrai apima nenuvaldomas noras kuo greičiau vykti į ?ią nuostabią ?alį.
Mielai prisidėčiau prie ?ios kelionės. Bet viskas remiasi į finansus, jei niekas nesutrukdys, turėčiau prisijungti prie Birdpix'o expedicijos :)


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Vytautas JUSYS on November 18, 2008, 08:25:01 pm
Taigi kolegos - PIRMOJI KOMANDA JAU SUKOMPLEKTUOTA

Eugenijus Kavaliauskas
Romas Povilaitis
Vytautas Jusys
Gediminas Gra?ulevičius
Julius Morkūnas


Jeigu bus norinčių daugiau - teks formuoti dar vieną komandą
  ;)


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Romas Povilaitis on November 19, 2008, 07:24:36 pm
Dabar truputį linksmai apie komandą:

Kapitonų kapitonas „Dantis“ (Eugenijus), idėjos nekalto prasidėjimo kaltininkas. Siūlomos pareigos u?imti ?turmano vietą. O kad per daug neįsijaustų kalbėdamas, dar prikinkysim rūpintis interneto problemomis.

Kapitonas technikas „Romaxxx42” , ?nekamojoje kalboje Romaxas (Romas), priki?o trigra?į prie idėjos propagavimo.  Komandos verčiamas rūpintis kelionės techniniais dalykais, gal net ir vairuoti ?adama leisti.

Kapitonas ornikapelionas  „Ventragis” (Vytautas), idėjos  pribuvėjas, jo ?odis paskutinis ir neapskund?iamas renkantis mar?rutą. Bus atsakingas u? kiekvieno pamatyto pauk?čio identifikavimą.

Kapitonas medicinai ir mitybai „Ai skauda“ (Julius), sulopė erelio sparną, tikimės jei kas ir mum pagelbės jei sunegaluotume. Plikomis rankomis sugauna skraidančią antį, todėl bus dar atsakingas ir u? komandos mitybą. (Jaunas, visur suspės)


Kapitonas  gamtininkas  „Barzdyla“ (Gediminas), kadangi turi solid?iai atrodančią barzdą ir gerą komandavimui balsą, bus ekipa?o komendantu.
 
Jei ruo?iantis, ar ekspedicijos metu  atsiras najų titulų ar pareigų, būtinai jas kuriam nors  priklijuosime. :o


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Eugenijus Kavaliauskas on November 19, 2008, 09:20:32 pm
Manau pilnai uzteks Birdpix veliavos  ;D
Norvegai ir netik ziures issizioje kas cia per expedicija.

(http://www.birdpix.lt/albums/userpics/10014/IMG_5651a.jpg)


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Vytautas JUSYS on November 21, 2008, 01:06:20 pm
Tai antras ekipa?as galimas - norinčių irgi yra


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Arvydas Stakė on November 22, 2008, 05:01:03 pm
Jeigu susidaro antras ekipa?as ir dar yra vietos, mielai prisidėčiau.


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Vytautas JUSYS on November 22, 2008, 05:32:56 pm
Nu va antrame ekipa?e jau:

Rimantas Stankūnas
Valdimantas Grigonis
Arvydas Stakė


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Eugenijus Kavaliauskas on November 22, 2008, 06:25:27 pm
Nu va antrame ekipa?e jau:
Rimantas Stankūnas
Valdimantas Grigonis
Arvydas Stakė

Viskas eina geryn.
Marsrutas tikslinimas - orientaciniai nuo  70°22'43.60"N  31° 6'25.94"E   iki 69°21'12.47"N  16° 3'31.18"E
Isvykimas 2009.06.13-14 grizimas 06.27-28. Viena gera savaite, nes Jonines yr sventine diena.

1. Su Romu siulom naujai komandai pirma palaikyti rysi per SKYPE
2. Issirinkti "laivo pareigybes - taryba"
3. Pasitart del automobilio, nes tai kashtai, pasitarti del vairavimo. Pirmai grupei vadovauja Romas. Tas rekalinga tam, kad uzsikabink masina, nes Romas negali uzsikabinti dvi masinas ant saves.

Patikslinsiu - vado issirinkimas butinas tam, kad nebutu anarchijos. Vadas tai zmogus kurio kelioneje zodis paskutinis.


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Romas Povilaitis on November 23, 2008, 02:25:30 pm
Pasiknaisiojęs internete u?tikau ?iek tiek apie ?iaurinės Norvegijos pauk?čius. Įdedu tekstą verstą internetiniu vertėju (nekoreguotą), Originalas: http://home.online.no/~egnter/finnmark3.htm

1 - LOPPA 1 - yra sala su uolomis ir stačiais ?laitais su pievomis, pelkėmis ir dykyne. Artimiausias didelis kaimas yra ?ksfjord, u? apytiksliai 35 km į rytus nuo Loppa ant ?emyne esančios valstybės dalies. Nuo 1983 stačios uolos ant ?iaurės vakarų pusės yra įtrauktos į Gamtos draustinį. Loppa yra svarbi jūros pauk?čių kolonija su smailiauodegiais plė?ikais  (50 porų), didysis plė?ikas  (2 poros), tripir?tis kiras  (300 porų), laibasnapis narūnėlis  (340 porų), alka (2-3000 porų), taistė (20-500 porų) ir mormonas (10-14000 porų). Prieiga  valtimi nuo ?ksfjord.

2 -THE ALTA-KAUTOKEINO WATERCOURSE - apima slėnį Upės Alta-Kautokeino, kuri praeina per Sautso Kanjoną. Pietų dalyje slėnis nėra taip gilus ir turi rajoną pelkių ir e?erus. Upė yra u?tv
enkta, ir 20 km ilgio e?eras buvo sukurtas, kuris sunaikino didelį vertingos natūralios aplinkos rajoną. Slėnis turi vieną i? auk?čiausio veisimo tankumo plė?riųjų pauk?čių Norvegijoje, galbūt ?iaurės Europoje. Devynios rū?ys dalyvauja. Upės Altaelva delta yra gera svetainė pelkių pauk?čiams ir besi?iariantiems didiesiems dančiasnapiams.
Palei kelią tarp Kautokeino ir Karasjok, peiza?as yra palyginti plok?čias ir apimamas e?erų ir pelkių. Kur yra mi?kinga vietovė, ber?as dominuoja, nors aplink Karasjok yra daug pu?ies. ?lapesniuose rajonuose jūs galite pamatyti gulbes giesmininkes, ?elmenines ?ąsis, javines linges, balines pelėdas, o?elius nyk?tukus, Pastebėtą raudonkojus tulikus ir laplandinius griciukus. Arkties Pauk?čiai giesmininkai čiulba ber?uose, tuo metu, kai svierbeliai, pu?inės sniegenos ir sibiriniai kėk?tai ganėtinai yra paplitę pu?iniame mi?ke.

3 - SENNALANDET -  yra labai įdomus kalno rajonas tarp Alta ir Hammerfest. Rajonas yra kirstas kelių E6, ir pauk?čių įvairovė gali būti pamatyta pro automobilių langą. Tarp besidauginančios rū?ies yra tūbuotasis suopis, ?elmeninė ?ąsis, ledinė antis, gaidukas, ilgauodegis plė?ikas, pentinuotoji starta, tundrinė ?vyrė ir teminko bėgikas.

4 - HJELMS?YSTAURAN -  sala Hjelmsшy į vakarus nuo ?iaurės I?ky?ulio turėjo papratimą laikyti Norvegijos did?iausią Bendrų laibasnapių narūnėlių  koloniją. 70 % visų Norvegijos gyventojų turėjo papratimą daugintis ant salos, ir 1964 gyventojai buvo įvertinti 110000 porų. Tačiau, per 70-uosius ir 80-ųjų skaičius ma?ėjo dramati?kai. 1987 did?ioji dalis gyventojų buvo i?nykę, ir tiktai 2000 porų dauginosi. Nuo tada gyventojai lėtai didėjo. Kitos veisimo rū?ys Hjelmsшystauran yra mormonas (60000 porų), tripir?tis kiras  (50000 porų), didysis kormoranas, kuoduotasis kormoranas, smailiauodegis plė?ikas, sidabrinis kiras, balnuotasis kiras, paprastasis kiras, poliarinė ?uvėdra, laibasnapis narūnėlis ir alka  (10000 porų). Kelionės laivu į Hjelmsшya yra pasiekiamos nuo Havшysund.

5 - MAGER?YA – (Mager?ya)   yra aplankytas daugiau kaip 200000 turistų kasmet. I? tikrųjų, ?iauriausias punktas Europos, ?iaurės I?ky?ulio, yra populiariausia turistų lankoma vieta ?iaurės Norvegijoje. Daugiau kaip 4000 ?iaurės elnių  leid?ia vasarą saloje. Tačiau, Magerшya yra taip pat įdomi vieta pauk?čių stebėtojams. Čia jūs galite surasti rū?į kaip tundrinė ?vyrė, dirvinis sėjikas, jūrinis bėgikas, juodakrūtis bėgikas, sniegstartė, rudagurklis kalviukas, laibasnapis narūnėlis, smailiauodegis plė?ikas ir ilgauodegis plė?ikas.

6 - GJESV?RSTAPPAN -  Jie yra trys stačiai prisijungtos, ?ole apimtos salos į vakarus nuo Gjesv?r on Mager?ya: Storstappen (280 m), Kjerkstappen (160 m) ir Bukkstappen (90 m). Yra svarbių jūros pauk?čių kolonijų su mormonų (400000 porų), did?iųjų kormoranų  (70 porų), kuoduotųjų kormoranų (50 porų), tripir?čių kirų  (5 -: 10 000 porų), laibasnapių narūnėlių  (600 porų), storasnapių narūnėlių  (25 poros), alkų (4500 porų), sidabrinių kirų, bukauodegių audra?auklių  ir nuo 1988 ?iaurinių padūkėlių  (350-500 porų). Gjesvжrstappan yra vienintelė ?inoma ?iaurinio fulmaro  lizdavietė Finnmark. Prieiga prie salų yra draud?iama nuo 15. Bir?elis iki 15. Rugpjūtis, bet kelionės laivu yra pasiekiamas nuo Gjesvжr.

7 - THE PORSANGER FJORD - ?is fiordas, su jo did?iuliais tarppotvynio butais, yra pagrindinis norvegas, trumpam sustoja svetainė Raudoniems Mazgams. Skaičiai keičiasi nuo metų kitam, priklausomai nuo ledinės dangos, bet iki 60000 pauk?čių buvo pamatyti praėjusio mėnesio gegu?ė. Porsanger Fiordas yra taip pat svarbus rajonas besi?iariančioms nuodėgulėms  (3000) paprastosioms gagoms  (10000). Kitos bendros rū?ys yra cyplė, juodoji antis, rudagalvė kryklė, ledinė antis, smailiauodegė antis, ?iloji antis, didysis dančiasnapis  (3-4000) tūbuotasis suopis, startsakalis, mornelis, jūrinis erelis, teminko bėgikas, jūrinis bėgikas, dirvinis sėjikas, laplandinis griciukas  (max. 4000 pavasarį), vidutinė kuolinga  (300), Pastebėtas raudonkojis tulikas, akmenė, gaidukas, smailiauodegis plė?ikas, ilgauodegis plė?ikas, rudagalvis kiras, gegutė, kranklys ir čimčiakas. Arkties Pauk?čiai giesmininkai gali būti surasti ?alia Lakselv.

8 - STABBURSNES / VALDAKMYRA -  ?is Gamtos draustinis yra i?dėstytas vakarų pakrantėje Porsanger Fiordo, u? apytiksliai 5 km į ?iaurę nuo Lakselv; dalinai ant upės ?iočių upės Stabburselva parduotuvėje. Did?ioji dalis rajono susideda i? seklaus vandens su bankomis, statytomis ?emame potvynyje, saltmarshes ir ?lapiose klampynėse ?alies gilumoje. Ant deltos pavir?iaus yra keli fossile rivertracs ir senovinės kranto linijos, kurios dokumentuoja laipsni?ką upheavel ?emės po paskutinio ledyninio periodo. Čia veisiasi paprastosios gagos  (1850 porų), jūr?arkės, jūrinis kirlikas, balnuotasis kiras, sidabrinis kiras  ir poliarinė ?uvėdra  (100 porų). Atsarga turi tarptautinį svarbumą kaip poilsį ir maitinimą rajono migruojančiai rū?iai kaip islandinis bėgikas, juodakrūtis bėgikas  ir laplandinis bėgikas. Valdakmyra yra taip pat svarbiausia pasa?o svetainė ma?osioms ?ąsims  Norvegijoje - rū?is, kurios gyventojai Skandinavijoje ma?ėjo dramati?kai nuo am?iaus prad?ios. Praėję metai beveik visi Norvegijos veisimo gyventojai dalyvavo ir pavasarį (Galėti-bir?elis) ir ruduo (Rugpjūtis-rugsėjis). Prieiga prie atsargos yra u?drausta gegu?ę ir bir?elį, bet geri vaizdai gali būti įgyti, naudodami teleskopą nuo kaimyninės morenos. Stabbursnes Naturhus palei kelią gerai yra tas vizito vertas.

 9 - LAKE GĹRADAK -  Keli kilometrai į ?iaurę nuo Stabbursnes; pusiasalyje tarp Sandvik ir Kolvik, yra kai kurie ma?i e?erai, kurie laiko ?iauriausią perimvietė raguotiesiems kragams  pasaulyje. Pauk?čiai gali būti pamatyti i? ma?ų vietinių kelių rajone.

10 - STABBURSDALEN - ?is Nacionalinis parkas, kuris dengia 96 km2 yra i?dėstytas į vakarus nuo Stabbursnes. Stabbursdalen jūs galite surasti ?iauriausią pu?inį mi?ką Norvegijoje. Čia veisiasi didieji dančiasnapiai, tūbuotieji suopiai, startsakaliai, ereliai ?uvininkai, mėlyngurklės, kurtiniai  ir ma?osios startos.

11 - THE VARANGER PENINSULA. Tai yra ?iaurės ryčiausia dalis Europos ?emyne esančios valstybės dalies u? Rusijos. Atsidarant rytų kryptimi į Arkties vandenyną, tai gauna ma?iau naudos i? Golfo srovės ir tokiu būdu ?ąla ir bevaisis, tokiu būdu kelios rū?ys gali būti surastos tiktai čia, ar toliau į rytus. Geltonsnapis naras  daugiau yra paplitęs negu ledinis naras, ir tai yra vienintelė Europos svetainė ir sibirinė gaga  ir skiauterėtoji gaga. Tai yra taip pat vienintelė vieta u? Islandijos storasnapiam narūnėliui, ir net akiniuotoji gaga  buvo pamatyta ?iemą. Rajonas yra svarbus paprastosioms gagoms  ne veisimui (5-6000 ?iemą), skiauterėtosioms gagoms  (1500-4000 ?iemą), sibirinėms gagoms  (1000 vasarą; 10-12 000 ?iemą), ledinėms antims  (1200 ?iemą), ma?iesiems bėgikams  (1200 rudenį), riestasnapiams bėgikams  (1000 rudenį), jūriniams bėgikams  (1000 ?iemą), juodakrūčiams bėgikams  (10000 rudenį) ir apvaliasnapiams plaukikams  (500 pavasarį). Kalnai ir pelkės yra pilni besidauginančių pelkių pauk?čių, ir tai yra prieinamiausias ta?kelis "Sibire". Apvaliasnapis plaukikas, akmenė, laplandinis griciukas, ma?asis bėgikas  ir Teminko bėgikas  gali būti pamatyti, greta plė?ikų, did?iojo poliarinio kiro, rudagurklio kalviuko, sniegstartės  ir poliarinio čimčiako.

12 - KONGS?Y, HELLER?Y and SKARVHOLMEN - Kongsшy yra didelis, ?olė apėmė salą stačiomis uolomis. Hellerшy ir Skarvholmen yra ?emai gulėdamos salos su minimalia augmenija. Trys salos kur veisiasi didieji kormoranai  (600 porų), kuoduotieji kormoranai  (400 porų), tripir?čiai kirai(18000 porų), alkos (ma?iau kaip 100 porų) ir mormonai (ma?iau kaip 100 porų). VARANGERFJORD yra Arkties kranto linija, kuri apima palyginti ma?ą seklios jūros proporciją atviroje jūroje. Pagrindinis kelias bėga palei pakrantę rytų kryptimi nuo Varangerbotn. Palei ?į kelią į Vardш labai įprasta pamatyti med?ioklinius sakalus  ir, po kelių metų, atsitiktinės baltosios pelėdos. Jie pasirodo nereguliariai per grau?iko metus. Apytiksliai 80-90 % Europos ?iemojančių sibirinių gagų  (10-112 000) renkasi atviroje jūroje, keli ant fiordo nuo Nesseby, bet daugiausia tolimesni rytai. Net vasarą iki 1000 pauk?čių lieka rajone. Bendras gagų  (max. 6000) ir skiauterėtųjų gagų  (max. 7500) taip pat ?iema svarbiais skaičiais, kadangi daro jūrinį bėgiką potvynio zonoje.

13 - VARANGERBOTN -  turi purviną rajoną priekyje fiordo pelkių pauk?čiams, apimdamas islandinį bėgiką  ir paprastaji griciuką, ir arktinė pečialinda  galimybę. 14 rū?ių pelkių pauk?čių ir 10 ančių rū?ių yra įra?ytos rajone.

14 - NESSEBY - turi keistą ba?nyčią ir gretimą vandeninį baseiną, pa?ymėtą apvaliasnapis plaukikas. Nuo i?ky?ulio yra geros galimybės skiauterėtoji gaga, kuris įvyksta nuo čia rytų kryptimi. Sibirinė agga  gali būti surastas per kiaurus metus. Rū?ies veisimas apima poliarinė ?uvėdra (2-300 porų). Kitos rū?ys, kad ie?kotų yra juodakaklis naras, smailiauodegė antis, gaidukas, laplandinis griciukas, jūrinis bėgikas, didysis poliarinis kiras, paprastasis kiras, smailiauodegis plė?ikas, mormonas ir laibasnapis narūnėlis. Geri migruojančių pelkių pauk?čių skaičiai gali būti pamatyti per liepą ir rugpjūtį: juodakrūtis bėgikas  (1750), apvaliasnapis plaukikas  (380), laplandinis griciukas  (275), ma?asis bėgikas  (300), jūrinis kirlikas  (250), riestasnapis bėgikas  (125) ir gaidukas (125). Plok?čiasnapis plaukikas  ir skeltauodegis kiras  gali būti pamatyti rudenį.

15 - VADS? - Tai yra svarbiausias miestas Rytiniame Finnmark, su parduotuvėmis, kempingu, vie?bučiu, ir ?iuk?lių sąvartynu ant nuo kranto pusės salos, pasiektos motorable tilto. Tai yra geras ta?kelis kirams, apimant vėlyvas ar ankstyvas arktines rū?is, taip pat kaip bėgikus. Vadsш yra viena i? geriausių vietų sibirinėms gagoms  Varangerfjordene (3500 ?iemą). Apytiksliai 2-300 pauk?čių paprastai vasaroja be to. Taip pat skiauterėtoji gaga  (2500 ?iemą) yra paplitusi. Iki 200 apvaliasnapių plaukikų  gali būti surasti ma?ame baseine ant Vadsшya per vasarą.

16 - STORE EKKER?Y -  yra svarbiausias jūros paik?čių stebėjimo ta?kelis, kur Varanger specialybės gali būti pamatytos. Sukaupkite Ekkerшy Salą, prijungtą prie ?emyne esančios valstybės dalies paauk?tinto kelio, turi geras 50 m auk?čio seabird uolas pietuose, baseinus interjere ir smėlėtą krantą ?iaurėje. Tai yra ta?kas masės bėgikų, rudagurklių kalviukų, pentinuotųjų startų  ir raguotųjų vieversių masėms. Skiauterėtosios gagos  ir sibirinės gagos  yra da?nai matomi i? Parduotuvės Ekkerшy (taip pat vasarą). Apytiksliai 20000 tripir?čių kirų  porų sutupę uolose. Jie gali būti ap?iūrėti labai artimai i? vir?ūnės uolos, kuri yra taip pat gera svetainė tam, kad ap?iūrėtų geltonsnapius narus, bukauodegius audra?auklius (jei pasiseks), ?iaurinius fulmarus  ir visos keturios plė?ikų rū?ys (vėl, jeigu pasiseks) per jūrą. Kitos galimos rū?ys yra rudakaklis naras, juodakaklis naras, didysis kormoranas, kuoduotasis kormoranas, ?iaurinis padūkėlis, ?elmeninė ?ąsis, smiltinukas ir baltoji pelėda. Paie?kokite banginių ir alkų jūroje. Taip pat storasnapiai narūnėliai  gali būti pamatyti.

17 - FALKEFJELL -  guli ?alies gilumoje nuo Ekkerшy ir yra vertas pasivaik?čiojimo krūmyne gyvenančiai poliarinis čimčiakas, mėlyngurklė ir rudagurklis kalviukas. Yra gerų pelkių pauk?čio baseinų, ir mornelių, plė?ikų ir net baltųjų pelėdų  ant auk?tesnio nuo?ulnumo.

18 - VARD? - yra ?vejybinis miestas ant dviejų sujungtų salų, pasiektų 3 km tunelio. Seawatch nuo ?iaurrytinio punkto, Hasselodden, i?orinės salos gali pagaminti daugelis Varanger ypatinguosius. Vardш uostas yra gera vieta did?iąjam poliariniam kirui  ir kartais ma?ąjam poliariniam kirui. Taip pat snieginis kiras  būdavo matomas retkarčiais. Tripir?čiai kirai  yra įdėjimas ant namų. Tik nuo Vardш yra

19 - REIN?YA and HORN?YA Gamtos draustinis kur tūkstančiai įvairių jūros pauk?čių rū?ių, apimdamas vieną i? Europos did?iausių kolonijų sidabrinių kirų  (50000 porų) ir balnuotųjų kirų  (6-700 porų). Tai per tolima, kad identifikuotų storasnapių narūnėlių  nuo Vardш, bet kelionė laivu nuo miesto galėtų parodyti ?ią rū?į, nesileisdama ant Hornшy. Besiveisiančias rū?is Hornшy ir Reinшy apima kuoduotuosius kormoranus  (150 porų), ivairias gagas (1000 + poros), tripir?čius kirus  (23000 porų), laibasnapius narūnėlius  (6000 porų), storasnapius narūnėlius  (400 porų), alkas (250 porų) ir mormonus (6000 porų). Galima nusileisti ant Hornшya ir ap?iūrėti visą ?itą rū?ies įdėjimą ant pauk?čio uolos nuo nuo?ulnumo apačioje. Sibirinės gagos  yra paplitę nuo sausio iki baland?io dideliuose, tankiuose būriuose (daugiau kaip 400 pauk?čių). Valties transportas gali būti sutvarkytas uosto įstaigoje Vardш.

20 - OMGANGSTAURAN -  yra kranto linijos Gamtos draustinis su stačiomis uolomis. ?emė dengia 390 ha teritorijos. Tai yra svarbi jūros pauk?čių kolonija su tripir?čiu kiru  (35000 porų), did?iuojų kormoranų (100-1000 porų) ir besidauginančių alkų ma?as skaičius.

21 - SV?RHOLTKLUBBEN - yra pusiasalis su stačiomis uolomis. I?saugotas kaip Gamtos draustinis. Svжrholtklubben yra svarbi tripir?čių kirų kolonija  (20-25 000 porų) ir taip pat besidauginančių alkų ma?i skaičiai.

22 - HAMNINGBERG - yra nuostabus kulminacijos momentas į variklį palei fiordą, su įspūdingu peiza?u, mėnuliniu peiza?u, didingais paplūdimiais, sniegas ?emyn į jūros lygį ir daug Arkties pauk?čių. Niekas negyvena Hamningberg per ?iemą daugiau ne. Stipri centralizacija per 60-uosius rei?kė galą ?iai ma?ai ?vejybinei bendruomenei. Tačiau, seni namai ir koted?ai yra aplankyti turistų nuo kovo iki spalio. Čia veisiasi tripir?čiai kirai  ir ma?ieji bėgikai. Didelė jūros ir pelkių pauk?čių įvairovė gali būti surasta. Tai yra viena i? daugumos rekomenduojamų vietų aplankyti. Ka?koks pirmosios klasės retumas buvo pamatytas tarp Vardo ir Hamningberg per metus: ilgakojis bėgikas, maitvanagis, ilgasnapis dumblius, skiauterėtoji gaga  ir baltauodegis bėgikas. Jūs turite paie?koti tik ka?ko.

23 - ORDOFJELL - guli į ?iaurę nuo Varangerfjordeno ir yra pasiektas per Varangerbotn ir Tana bru palei rytinį Tana banką. Įspūdingas peiza?as galų gale u?leid?ia kelią, kaip kelias 890 posūkių į rytus, kad atidarytų tundrą su ledine antimi, plaukiku, teminko bėgiku, smailiauodegiu plė?iku, ilgauodegiu plė?iku, rudagurkliu kalviuku  ir pentinuotaja starta. Pasistūmėkite 891 į Bеtsfjord.

24 - SYLTEFJORDSTAURAN   yra kranto linija su stačiomis uolomis. Tai yra svarbi jūros pauk?čių kolonija; ?iauriausia ?iaurinių padūkėlių kolonija (450 porų) pasaulyje. ?itos uolos taip pat laiko did?iausią tripir?čių kirų  koloniją (140000 porų) Norvegijoje. Laibasnapio narūnėlio  populiacija deja ma?ėjo nuo 12000 1985 iki 2500 porų porų 1997. Kitos čia perinčios rū?ys yra storasnapis narūnėlis  (1300 porų), alka (1200 porų) ir mormonas (100 porų). Kitos rū?ys yra rudakaklis naras, fulmaras, kuoduotieji kormoranai, didieji kormoranai, skiauterėtoji gaga, ledinė antis, jūrinis erelis, tūbuotasis suopis, sakalas keleivis, tundrinė ?vyrė, dirvinis sėjikas, jūrinis bėgikas, akmenė, uolinis kalviukas, rudagurklis kalviukas, smailiauodegis plė?ikas, laibasnapis narūnėlis, kranklys, geltonsnapis čivylis, sniegstartė ir pentinuotoji starta. Vieta yra surasta ant ?iaurinės Syltefjord pusės. Sekite kelią 890 ir 891 nuo Tana į Syltefjord. Kelionės laivu yra pasiekiamos nuo Nordfjord.

25 - TANAMUNNINGEN - upės ?iotys upės Tana, įeinančios į Tanafjord su dideliais seklaus vandens, tarppotvynio smėlio ir ?vyro bankų, ir subarktinių pakrantės pievų rajonais. Did?iausi bankai ir pievos yra į rytus nuo svarbiausio upės kurso. Hшyholmen yra ?ole apimta salelė upės ?iotyse. Leirpollen yra ma?as u?utekis į rytus. Tanamunningen yra labai svarbi svetainė jūros antims  u? perėjimo ribų. Dauguma ?iaurvakarinių Europos did?iųjų dančiasnapių  patinų renkasi, kad ?ertųsi čia, ar judėjimas čia po ?ėrimosi fiorduose Finnmark, rugpjūtį-rugsėjį. Deja jokie patikimi ?ios rū?ies skaičiavimai nebuvo padaryti nuo pabaigos 1980-ųjų. Skaičius gali būti daug ?emesnis dabar, galbūt ?emiau 10000 individų. 19 rū?ių ančių, 22 rū?ys tilvikų ir 5 ?ąsų rū?ys yra sutinkamos Tanamunningen. Daug ančių ?iemoja atviruose plotuose; ledinė antis, paprastoji gaga ir skiauterėtoji gaga. Vasarą apsilanko jūriniai ereliai, med?iokliniai sakalai. Praskrenda juodakakliai narai  (40 rudenį), vidutinieji dančiasnapiai  (1500), jūriniai ereliai  (max. 7), ma?osios ?ąsys  ir apvalaisnapiai plaukikai  (80 rudenį). Teminko ir ma?ieji bėgikai  čia peri.. Gali u?klysti arktinė pečialinda.

26 - NEIDEN and MUNKEFJORD - Upių Neidenelva ir Munkelva Upės ?iotys. Neidenelva upė yra plati ir rami, ir upės ?iotys turi auk?tas terasas ir gausias bankas. Munkefjorden yra sekli įlanka (daugiausia <10 m gylio), gulintys Neiden upės ?iočių pietūs. Did?iuliai tarppotvynio butai yra statyti ?emame potvynyje. Kita natūrali aplinka apima pakrantės pievas, saltmarshes ir ūkius. Kelios jūros ančių rū?ys kartais čia koncentruojasi dideliais būriais, pavyzd?iui ledinės antys  (max. 4000 pavasarį) ir didieji dančiasnapiai  (max. 2000 rugpjūtį). Pavasarį ?iame regione koncentruojasi did?iausi būriai Norvegijoje: rudakaklių narų  (100) ir juodakaklių narų  (400). Kitos rū?ys – vidutinieji dančiasnapiai, nuodėgulės, juodosios antys, ?elmeninės ?ąsys, ma?osios ?ąsys, islandiniai bėgikai  (max. 2500 pavasarį), laplandiniai griciukai  (max. 500 pavasarį), paprastųjų gagų  (3000 ?iemą), skiauterėtųjų gagų  (100 ?iemą) ir jūrinių bėgikų  (200 ?iemą).

27 - PREST?YA - ma?a, lengva prieinama ankstesnė sala Kirkenes centre. Tarppotvynio butai pietuose ir pietvakariuose priima gerą įvairovę migruojančių ančių ir pelkių pauk?čių tarp gegu?ės ir rugsėjo. ?iemojančios skiauterėtosios gagos  (max. 300), yra dabartinis gruodis-balandis; sibirinės gagos  (max. 200), yra dabartinis balandis-Gegu?ė. Daugiau kaip 100 rū?ių yra sutinkamos rajone. I? retenybių – kalninės ?ąsys  ir baltakaktė nuodėgulė. Kadangi detalės tikrina "Pauk?čius Prestшya" meniu kairėn.

28 - SVANVIK/SKR?YTNES (CENTRAL PASVIK) - gra?us, įvairus rajonas laukų, ganyklos, e?erų, pelkių, pu?ies - ir ber?o mi?kai. Ančių ir pelkių pauk?čių įvairovė gali būti pamatyta Svanvannet e?ere ir ant Skrшytnes pelkių per pavasarį ir vasarą; pavyzd?iui ?auk?tasnapių ančių (max. 5), paprastųjų gagų, nuodėgulių ir ma?ųjų dančiasnapių  (max. 22). Erelis ?uvininkas  yra matomas reguliariai per vasarą. Gervės veisiasi didesnėse pelkėse, ir iki 30 ind. gali būti pamatyti laukuose per rugsėjį. Bendriausi veisimo pelkių pauk?čiai yra dirvinis sėjikas, vidutinė kuolinga, pastebėtas raudonkojis tulikas, ?aliakojis tulikas, tikutis ir gaidukas. Ma?ieji kirai  peri ?alia Svanvik nuo 1999. Daugiau kaip 40 pauk?čių gali būti pamatyti Svanvannet e?ere per gegu?ę ir bir?elį. Balinė pelėda  peri; laplandinė pelėda  ir raiboji pelėda  ?iemoja grau?ikų metais. Kiauliukė  yra beveik metinis ?alia laukų ir ganyklų. Plė?rioji med?arkė  yra paplitusi rugpjūtį-rugsėjį. Arktinė pečialinda, ma?oji starta  ir pentinuotoji starta  girdima reguliariai kai kuriuose rajonuose. Daugiau kaip 120 rū?ių yra sutinkamos Centriniame Pasvik. I? retenybių – rudakaklis kragas, kalninė ?ąsis, pietinis purplelis, geltongalvė kielė  ir paprastoji med?arkė.

29 - PASVIK NATURE RESERVE - (Pasvik zapovednik) yra jungtinis Norvegijos Rusijos saugojimo rajonas, nustatytas 1992-93, kad apsaugotų turtingą ?lap?emių rajoną, labai svarbų kaip besimaitinantis ir besidauginantis rajonas kelioms pelkių pauk?čių rū?ims. Gamtos draustinis apima labiausiai nesugadintą, likusią originalios Pasvik upės srovės gamtos dalį. Norvegijos pusės atsarginis pasiekiamumas nuo Hestefossdammen northwards į Jordanfoss, 12 km atstumą. ?i dalis apima kelis svarbius pelkės rajonus. Norvegų dalis dengia 19,1 kv. km, vadinasi 4,5 kv km vandens pavir?ius. Rusijos pusėje dengia apytikriai 147,3 kv km, vadinasi 26,9 kv km vandens pavir?iaus, nuo Hestefoss ir 40 km northwards į Salmijдrvi. 1996 norvegų Pasvik gamtos draustinio dalis buvo decleared RAMSAR-rajonas. 147 km ilgio Pasvik upė teka nuo Enare e?ero Suomijoje į jos parduotuvę Bшkefjord ?alia Kirkenes. Septyni powerstations buvo pastatyti palei ?ią upę, kuri turi 119 m la?ą. Did?ioji dalis Pasvik upės todėl reguliuojama, bet centrinėje atsargos dalyje upė vis dar seka savo originalų kursą. Peiza?as susideda i? ?emų kalnų, morenos peiza?o ir meltwater indėlių nuo Ledynmečio. Tarp yra plok?čios lygumos, turinčios savyje daug pelkių ir ma?ų e?erų. Pasvik upė teka per ?į peiza?ą kaip grandinė e?erų nuo?ulniame slėnyje. Pasvik normaliai turi ?iltas vasaras ir ?altas ?iemas, pertrauktas periodų drėgno oro nuo Atlanto vandenyno. Metinis nusėdimas yra saikingas, ma?daug 350-400 mm. Vidutinė temperatūra Svanvik per metus yra 0 laipsnių C. Tačiau, per liepą ir rugpjūtį ten gali būti kartais naktimis su daugiau kaip +20 laipsnių C. ?iaurinis spygliuotas mi?kas susideda primarly pu?ies su i?mėtytais ber?o rajonais. Pu?ys Pasvik siekia 14-15 metrų auk?tį. Į pietus nuo Kalkuoaivve, ant Rusijos pusės, yra pagrindinis rajonas su nekaltu mi?ku. ?is mi?kas taip pat apima did?iausią occurance Sibiro eglės, Picea abies obovata, Pasvik gamtos draustinyje. ?alia kalnų spygliuoti mi?ko galai, ir kalno ber?o mi?kas dominuoja. Ber?o mi?kas ir gluosnio tankmė dominuoja palei upių ir e?erų krantus. Pagrindo augmenijai mi?ke daro įtaką ledum, vir?is ir ?iaurės elnio kerpė. Pelkėms daro įtaką ?emaūgis ber?as, ledum, gluosnis, viksvos, samanos ir pelkės medvilnė. Fjжrvann rajonas yra ilgiausias atstumas Pasvik upės su nesugadinta, originalia srovės gamta. Čia mes randame turtingas vandeninis ir riverbank-augmenija. Savita Pasvik ypatybė yra egzistavimas kelių rytinių ir Sibiro augmenijos elementų, tokių kaip Finnmark pelkės mirta ir gluosnis, Salix myrtilloides, ir ?iauriniai kalno augalai, tokie kaip alpinis saxifrage ir kalno ?liūgė. Visi?kai 384 augalo rū?ys yra surastos Pasvik. Kai kurios rū?ys kaip laukiniai juodieji serbentai, strėlės smaigalys, vaistinis augalas Pary?ius, trys-nerved sandwort ir Whorled Vanduo milfoil yra vietoje retos. Seklios Pasvik upės dalys yra svarbūs pauk?čio rajonai. 212 pauk?čių rū?ių buvo įra?ytos atsarginėje ir gretimoje srityje (Svanvik Pasvik pietūs). I? jų, 68 rū?ies peri, kol 54 rū?ies lizdas ma?iau da?nai ar tiktai nuo metų kitam. E?eras Fjжrvann yra ypač svarbus kaip besiilsintis rajonas antims ir pelkių pauk?čiams per prad?ią pavasario ir rudens pabaigoje. Gulbės giesmininkės  ir ?elmeninės ?ąsys  įvyksta didelėse grupėse. Kitos įprastos rū?ys yra rudagalvė kryklė, cyplė, smailiauodegė antis, did?ioji antis, kuoduotoji antis, klykuolė, vidutinis dančiasnpais  ir didysis dančiasnapis. Ma?asis dančiasnapis  yra labiausiai egzotinė antis Pasvik. ?i rū?is yra bendri tolimesni rytai, bet yra labai retas selekcininkas kitur Norvegijoje. Įprasti plė?rieji pauk?čiai yra tūbuotasis suopis  ir startsakalis. ?uvininkas, kilnusis erelis  ir jūrinis erelis  aptinkamas negausiai. Balinė pelėda  ir raiboji pelėda  yra bendriausios pelėdos, bet įdomi yra laplandinė pellėda, kuri ganėtinai yra paplitusi po kelių metų. Tai yra rytinė rū?is, kuri nesidaugina kitur Norvegijoje. Pelkės ir pelkės veisia rajoną pelkių pauk?čių įvairovei, apimdamos rytinę rū?į kaip tamsusis tilvikas, laplandinis griciukas ir o?elis nyk?tukas. Retas plok?čiasnapis bėgikas  gali taip pat būti surastas kai kuriomis vietomis atsargoje. Dvi kitos rū?ys, kurios yra paprastai objektas didelio dėmesio nuo ornitologų lankymo yra arktinė pečialinda  ir ma?oji starta. Jie abu įvyksta i?mėtyti ?emais skaičiais drėgname ber?o mi?ke su tankia augmenija. Fauna yra tipi?ka ?iauriniam ?iaurės rajonui. Bendriausi ?induoliai yra ma?i grau?ikai, ki?kiai, voverės, kiaunės, lapės ir bried?iai, taip pat kaip prijaukintas ?iaurės elnias. Lokiai  dorai yra paplitę, kol vilkai ir erniai yra reti. Naujos rū?ys tokios kaip audinė ir ondatra tapo gausios, ir yra taip pat atsitiktinis me?kėno ?uo. Pasvik upė knib?dėte knib?da su ?uvimi. Rytiniai tipai ?uvies tokie kaip powan, grayling, auk?ta vieta, pikas ir vėgėlė dominuoja. Hidroelektros vald?ios plėtimas sunaikino besiveisiančius rajonus la?i?ai ir ?inomam Pasvik upėtakiui, ir upė todėl buvo papildyta atsargas kasmet. Vendace buvo i? prad?ių surastas 1989, ir pasklido pasroviui per kitus penkerius metus. ?iandien tai ganėtinai paplitę Pasvik upėje. Rū?is turbūt atvyko į Pasvik nuo Enare e?ero. Dideli archaeologic atradimai rodo kad ankstyviausias pėdsakas ?mogaus būsto Pasvik slėnio datose nuo daugiau kaip septynių tūkstančių metų. Įra?ai nuo 16-ojo ?imtmečio sako apie estern Sami sprendimą, pagrįstą ?vejyba ir med?iojimu. Rytinis Sami buvo seni Pasvik slėnio gyventojai. Po to, kai imigracija, kuri įvyko paskutinę pusę 19-ojo ?imtmečio, Suomiai tapo gausiausia gimstamumo grupe. Palaipsniui taip pat Norvegijos naujakuriai atvyko. Ornitologas, Hans Tho. L. Schaanning buvo vienas i? pirmų Norvegų, kurie apsigyveno Шvre Pasvik. Jis pastatė ma?ą holdingą Noatun, kuris yra dabar apsaugotas ir dalinai funkcionuoja kaip muziejus. Jo mokslinis darbas padarė rajoną ?inomą, ir ornitologai nuo viso pasaulinio vizito Pasvik. Siena tarp Norvegijos ir Rusijos buvo nustatyta 1826. Nuo 1920 iki 1944 rytinė Pasvik slėnio pusė buvo Suomijos dalis. Rusų sprendimas yra daug jaunesnės datos. Pasvik Gamtos draustinio sukūrimas yra praktinis rezultatas aplinkosaugos sutarties tarp Norvegijos ir Rusijos, ir stadijos svarbiame procese didinti tarptautinį bendradarbiavimą ?iaurėje. Rusų dalis buvo formaliai apsaugota 1992 ir norvegų dalis 1993. Vald?ios organai nuo abiejų ?alių dabar nustatė bendradarbiavimą vadybai ir kontroliavimui gamtos draustinyje. Jūs esate sveikas atsarga, bet pra?om gerbti kitą reguliavimą (kreipkitės į norvegų dalį): rajonas yra apsaugotas prie? visą veiklą, kuri gali pakeisti ar sutrikdyti gamtinę aplinką. Visas augalo gyvenimas yra apsaugotas. Jūs galite, tačiau, uogauti ir grybaujate. Med?iojimas ir unneccessary pauk?čių ir gyvūnų sutrikdymas nėra leistas. ?unys turi būti sulaikyti ant saito. Stovyklavimas yra u?draustas, jei jūs neturite ypatingo leidimo. Automa?inų naudojimas nėra leistas u? kelių. Siena tarp Norvegijos ir Rusijos seka Pasvik upę. Grie?tai u?draud?iama kirsti Rusijos sieną. Valtys turi būti ypač registrated naudojimui Pasvik upėje, ir ?vejyba yra leista Norvegijos gyventojams tiktai. Rusų atsargos dalis turi grie?tesnį reguliavimą. Visas eismas yra apskritai draud?iamas. Organizuotos kelionės gali būti suplanuotos bendradarbiavime su Rusijos Rajakoski administracija. Norvegų atsargos dalis yra valdyta Įstaigos Finnmark Grafystės Gubernatoriaus, Skyriaus Aplinkos Reikalų, N-9800 VADSШ, telefonas: (+47) 78 95 03 00, faksas: (+47) 78 95 19 30. Rusų atsargos dalis yra valdyta Pasvik Zapovednik, 184424 p. Rajakoski, Pechenga raion, Murmanskas oblast, Rusija, telefonas: (+47) 94 77 73 56, faksas: (+47) 94 77 73 56.

30 - ?VRE PASVIK NATIONAL PARK -  Tai yra did?iausias nekaltas mi?kas Norvegijoje, ?alia sienos su Rusija ir Suomija. Peiza?as yra plok?čias, su kai kuriomis keteromis, ir yra apimtas ?iaurės spygliuoto mi?ko (?is būdamas vakariausia Sibiro taiga riba) ir klampynės, su gausiais turtingais ?uvies e?erais. Apytiksliai 25 % rajono yra vanduo. Pasvik nekaltas mi?kas yra simbolis energingo tyrlaukio Norvegijoje. Be ?mogaus įtakos ?is mi?kas vystėsi per tūkstančius metų. Atjaujinimas yra sukeltas jaunų med?ių, u?augančių i?ai?kinimuose, padarytuose ugnies, netikėta sėkmė ir taip toliau. Auk?tas senų, negyvų pu?ų skaičius yra tipi?kas rajonui. Daug taxa, pavyzd?iui kai kurie vabzd?iai, geniai ir kitas pauk?čių įdėjimas tu?čiuose med?iuose, yra prijungti prie negyvų med?ių. Nacionalinis parkas buvo nustatytas 1970, kad apsaugotų ?į tyrlaukio rajoną. Nacionalinis parkas dengia apytikriai 66 kvadratinį km. Vertingiausi biotopai pauk?čiams yra esantys palei Pasvik upę - u? Nacionalinio parko. Turistai, lankantys Nacionalinį parką su laukimu matyti daug pauk?čių ir gyvūnų, gali būti nuvilti. Biologinė įvairovė nėra triu?kinanti vienodame puo?niame mi?ke. Tačiau, yra kai kurios rū?ys, kurios teikia pirmenybę seniems nekaltiems mi?kams. Pagrindiniai seni med?iai gali i?laikyti erelių ir ?uvininkų  lizdų svorį. Ir negyvi med?iai siūlo įdėjimo galimybes geniams, pelėdoms ir taip toliau. Pauk?čiai kaip sibirinis kėk?tas, Sibirinė zylė  ir ?iaurės kikilis  yra paplitę. Kiti įprasti pauk?čiai yra gra?us svirbelis ir pu?inė sniegena. Tripir?tis genys  yra labiausiai įprastas i? genių.. E?eruose jūs galite matyti vidutiniuosius dančiasnapius, klykuoles ir juodakaklius narus, tuo metu, kai krantinis tilvikas  sutinkamas paklrantėse. Kurtinys ir Wood Grouse  sutinkamas ?alia pu?iniame mi?ke. Tūbuotasis suopis  ir startsakalis yra bendriausi plė?rūs pauk?čiai, bet jei jūs esate laimingas, kad jūs galite surasti ?uvininkus ir jūrinius erelius, ?vejojančius palei srovę. Raiboji pelėda  yra paprasčiausia pelėda. Gulbė giesmininkė  ir gervė veisia artimus tolimus e?erus ir pelkes. Birdwatching Шvre Pasvik Nacionalinis parkas yra ypač įdomus todėl, kad jūs galite surasti rytines rū?is, kurios yra retos kitur Norvegijoje ir Vakarų Europoje. Gra?i, uoksuose perinti antis – ma?asis dančiasnapis, ir didinga Laplandinė pelėda  nesidaugina kitur Norvegijoje. Pastarasis ganėtinai yra paplitęs po kelių metų, bet gali visi?kai nebūti kitus metus priklausomai nuo ma?ų grau?ikų aprūpinimo. Kitos rytinės rū?ys yra pastebėtos raudonkojis tulikas, svirbelis, pu?inė sniegena  ir sibirinė zylė. Sibirinis kėk?tas  yra įsitikinusi rū?is, kurie priklauso nuo senų spygliuotų mi?kų occurance. Pasvik yra vienintelis rajonas Norvegijoje, kur rudasis lokys  atkuria reguliariai. Nacionalinis parkas yra Pasvik-Enare lokio gyventojų dalis. Шvre Pasvik yra taip pat svarbi lietimo ?emė bried?iui ?iemą. Daug pu?ų turi ?ymes nuo lietimo. Beveik visą rowan ir gluosnį liečia. Yra taip pat apytikriai 3000 prijaukintų ?iaurės elnių  Pasvik. Jie taip pat naudoja Nacionalinį parką kaip ?emės per ?iemą lietimą. Vilkai nuo Rusijos ar Suomijos įvyksta retkarčiais po kelių metų. Шvre Pasvik Nacionalinis parkas yra apimtas ?emėlapio M711 2333 a?, Krokfjellet. Keliaudamas pėsčiomis po ?į vienodą peiza?ą ?emėlapio ir kompaso naudojimas yra labai rekomenduotas! Lengva prieiga prie Nacionalinio parko yra galima prie kito mi?ko kelią, kuris pakyla nuo kelio u? 885 apytiksliai 2 km į pietus nuo Vaggetem. Kelias yra atidarytas, bet jis nėra paprastai i?valomas per ?iemą. Nuo automobilių aik?telės vietos į Sortbrysttjern ?iaurę yra pa?ymėtas kelias palei rytinį krantą į kabiną, Ellenvannskoia. Kabina, Ellenvannskoia, yra atidaryta ir gali būti panaudota visuomenės poilsiui ar nakvynei. Keliaujanti pėsčiomis kelionė Ellenvann apylinkėse yra rekomenduota tiems, kas teikia pirmenybę ramiam tyrlaukiui. Nėra jokių kelių ar pa?ymėtų takų, ir daugiau kaip viena diena yra būtina. Mar?rutas gali nueiti tarp Skinnposevann ir Dagvann, ir jūs turite praeiti tarp Parvann ir Grenseparvann. Yra turtingas occurences auk?tos vietos, piko ir greyling Ellenvann e?ere. Prie? kelis metus greyling buvo sugautas jų veisimosi srovėse per pavasario laiką, ir paskui sukauptas ar pakabintas. Vandeninės Arklio uodegos derliaus nuėmimas yra tradicinis panaudojimas vandeninių augalų Pasvik srovėje. Yra kai kurie plakatai, pasiekiami palei kelią nuo Sortbrysttjern. Čia jūs galite surasti informaciją apie gyvenimą Pasvik prie? kelis metus. Auk?čiausią punktą Шvre Pasvik Nacionalinis parkas pavadina Hareryggen (213 metrų). Čia jūs galite surasti kai kurias i? did?iausių pu?ų Pasvik rajone. Seniausia pu?is Norvegijoje buvo surasta čia. Tam buvo 830 metų 1896. Per Antrąjį pasaulinį karą sovietų Kariuomenė nustatė sargybos stovyklą čia Hareryggen. Шdevann srovė yra antras did?iausias srovė Nacionaliniame parke. Yra daug auk?tos vietos ir piko, bet taip pat ir whitefish ir vėgėlės. ?alia Шdevann yra spąstų nuo akmens am?iaus. Jie primena mus apie seną ?mogaus istoriją rajone. Tolimesnė ?iaurė yra leidimas, Raudagorre ar Revsaksskaret. Tai yra viena i? kelių vietų parke, jūs galite surasti pliką uolą. Leidimas buvo suformuotas prie, tirpina vandenį per paskutinį ledyninį periodą. Į Raudagorre ?iaurę tirpsta, vanduo paliko pagrindinius indėlius, kuris yra Tommamoen, Gjшkеsen, Kjerringnes ir Elgryggen turiniai. Muotkavarre ar Krokfjell pietvakariai E?ero Шdevann buvo sumu?ti mi?ko ugnies 1946. Ugnies rezultatai yra vis dar matomi. Nacionalinis parkas yra esantis palei Suomijos sieną. Piečiausiame punkte jūs surasite Treriksrшysa (Trijų nacijų Memorialas). Norvegijos, Rusijos ir Suomijos sienos susitinka ?iame punkte. Sienos egzistavo nuo 1826. Jūs esate sveikas Шvre Pasvik Nacionalinis parkas, bet pra?om gerbti kitą reguliavimą: rajonas yra apsaugotas prie? visą veiklą, kuri gali pakeisti ar sutrikdyti gamtinę aplinką. Visas augalo gyvenimas yra apsaugotas, apimdamas sausus med?ius. Jūs galite tačiau parinkti berrys ir grybus. Med?iojimas ir nereikalingas pauk?čių ir gyvūnų sutrikdymas nėra leistas. Automa?inų naudojimas nėra leistas u? kelių. ?vejyba yra leista pagal tas pačias taisykles, kaip prisitaiko u? Nacionalinio parko. Taip pat pastebėkite, kad grie?tai u?draud?iama kirsti Rusijos sienas be ypatingo leidimo. Nacionalinio parko sienos yra pa?ymėtos ?alių ir baltų paveikslų ant med?ių ar pagalių. Nacionalinis parkas yra valdytas Įstaigos Grafystės Gubernatoriaus Finnmark, Aplinkos Reikalų, 9800 VADSШ, telefono Skyriaus: 78 95 03 00, faksas 78 95 1

Dėkoju gerb. Vytautui u? pauk?čių pavadinimų vertimą

Ir dar viena įdomi nuoroda:
http://www.birdsafari.com/000_Russia/001_00_Birdsafari.htm
http://www.visitnorway.com/en/VN/Map/?poi=62112&amp;source=prod
http://www.birdlife.no/fuglekunnskap/fugleatlas/?taxon_id=4427


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Modestas Ruzauskas on November 23, 2008, 04:27:49 pm
Hm, atrodo sekiau visas birdpixnaujienas kasdien, o ?ios nepamačiau. Ar a? aklas, ar čia jos visai ir nebuvo :o ??? :)


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Eugenijus Kavaliauskas on November 23, 2008, 05:00:34 pm
Hm, atrodo sekiau visas birdpixnaujienas kasdien, o ?ios nepamačiau. Ar a? aklas, ar čia jos visai ir nebuvo :o ??? :)

Modestai naujiena tikra ir nepirma diena.
Kaip matai jau antra komanda baigia susirinkti.
Jei sudomins si avantiura tad prashom i gauja.
Maximum du automobiliai, nes daugiau jau kortedzas.

Pirmoji grupe pasirinko varianta - 5 zmogai septynvietyje auto (prioriteta skyreme komfortui).
Mes jau apsisprendem.
Kita grupe sprendima priims pati.


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Modestas Ruzauskas on November 23, 2008, 10:43:27 pm
Tikrai pra?ioplinau. Na, bet  kokiu atveju nebūčiau sau galėjęs leisti va?iuoti. Tiek finansai mano ki?enei rimti, tiek, kad jau esu buvęs Norvegijoje 10 kartų 8) (beje, ne ?iaurėje, tad galima sakyt normaliai, taip kaip čia planuojama ir nebuvęs). Dar viena priezastis - nemėgstu ?iaurinių ?alių, kaip a? jas vadinu negyvų (;D, ta prasme nėra ten mano taip mėgstamų vabzd?ių ir roplių) ir todėl manęs draugai niekaip nesupranta.
Na, bet su tokia chebra ai?ku būtų smagumas va?iuot, tai nors vykstantiems palinkėsiu sėkmingos kelionės ir nepakartojamų kadrų!!!


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Romas Povilaitis on November 27, 2008, 08:04:28 am
ĮDOMU!!!

Norvegijos kolegos taip pat ruo?iasi ekspedicijai.
2009metais,  07.22-08.05 ruo?iasi aplankyti Svalbard,  77°19'29.78"N  22°42'28.44"E
U? kelionę vienam ?mogui pasiruo?ę pakloti po 37 000 nok ~(16000Lt)
http://www.naturogfritid.no/default.asp?VS=detalj&ID=20096


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Eugenijus Kavaliauskas on November 27, 2008, 09:37:30 am
ĮDOMU!!!

Norvegijos kolegos taip pat ruo?iasi ekspedicijai.
2009metais,  07.22-08.05 ruo?iasi aplankyti Svalbard,  77°19'29.78"N  22°42'28.44"E
U? kelionę vienam ?mogui pasiruo?ę pakloti po 37 000 nok ~(16000Lt)
http://www.naturogfritid.no/default.asp?VS=detalj&ID=20096

Na tai Romai kada varom ?  ;)
Manau is musu expedicijos sugriztam ir neispakave vel atgalios, o gal net tiesiai is ten?


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Romas Povilaitis on December 03, 2008, 02:13:41 pm
Atmintinė

1.     Asmens dokumentai (galiojantys u?sienyje: pasas, vairuotojo pa?ymėjimas) Daugelis valstybių reikalauja, kad turisto pasas galiotų ne trumpiau kaip 6 mėnesius skaičiuojant nuo kelionės pabaigos dienos (gali būti reikalaujama ir 12 mėnesių galiojančio paso). Patariama tai i?siai?kinti prie? i?vykstant ir, esant reikalui, pasikeisti pasą ir prasitęsti jo galiojimo laiką.
2.     Vaistai, Į kelionę įsidėti būtiniausių medikamentų. (kiekvienas manau ?ino savo bėdas)
3.     Higienos priemonės
4.     Foto technika, gal ir ?iūronai, laikmenos fotografijoms, jei turite pakrovėjus dirbančius i? 12V. Arba reiks ?iūrėti, gal pas ką atsirastų 12V- 220V keitiklis.
5.     Rūbai (gali būti ir visai ne ?ilta, lietinga)
6.     Batai (patogūs ir ne viena pora)
7.     Pinigai (u?sienyje galiojanti kortelė) būtina turėti ir grynų
8.     Maistas (greitai negendantis) Ko gero reiks apsitarti papildomai
9.     Kompasas, GPS (pagal galimybes, valgyt ne pra?o)
10.   Priemonės padedančios apsisaugoti nuo kraujasiurbių
11.   Stalo įrankių komplektas (lėk?tė, puodukas, ?auk?tas, ?akutė, peilis (jokiu būdu nepriskirtas ginklams))
12.   Patalynė (miegmai?is ar anklodė, pagalvėlė ir t.t.)
13.   Jei susikomplektuos antras ekipa?as būtų tikslinga turėti radijo ry?į tarp automobilių

Čia ne galutinis variantas, prisiminsiu arba priminsit ką nors - pildysim.


Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Eugenijus Kavaliauskas on December 09, 2008, 09:09:10 am
Va skaitineju kitu zmoniu ispudzius ir kad nepamest nuorodos nusprendziau imesti cionai:

Kelione i NordKapp'a:
http://www.zebra.lt/lt/laisvalaikis/keliones/Geografinis-norvegu-sou-2008-07-29.html (http://www.zebra.lt/lt/laisvalaikis/keliones/Geografinis-norvegu-sou-2008-07-29.html)


Title: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Eugenijus Kavaliauskas on January 03, 2009, 06:37:28 pm
Alternatyva kemperiui.

Kam perbrangu kelione su kemperiu - nauja pasiula:  ;D



Title: Re: Birdpix expedicija Norvegijon 2009
Post by: Boris Belchev on January 03, 2009, 07:05:27 pm
 ;D A? ateisiu su dviračiu  ;)